Informaciniai žaidimai
Ar pastebėjote, kad šiuo metu susiklostė ypatinga situacija, kuomet vieni rašo ir teigia vienus dalykus, o kiti juos neigia, kritikuoja, aiškina neapsisprendusiems, kodėl tai negali būti tiesa..?
Kovoja priešingos nuomonės, priešingi įsitikinimai ir, žinoma, už to slypintys ketinimai. O kas yra gera ir bloga? Nėra nieko absoliučiai gero ar blogo, nes kiekvienoje priešpriešoje yra dalis tiesos, dalis išmisto, dalis neteisingai interpretuojamos informacijos, dalis slepiamos. Taip ir gimsta informaciniai žaidimai...
Visais laikais žmonės mėgo žaisti, nes gyvenimas tampa nuobodus, jei jame nebelieka azarto, tikslo, nėra už ką kovoti ir dėl ko stengtis. Žaidimai mums padeda sukurti visas įdomaus buvimo dedamąsias ir nesvarbu, ar tai intelektualus žaidimas, ar varlyčių iš popieriaus lankstymas bei jų lenktynių organizavimas.
Rašau apie varlytes, nes vaikystėje dažnai žaisdavau šį žaidimą. Gebėjau iš popieriaus išlankstyti tokias varlytes, kurios peršokdavo net 40 cm aukščio užtvarą arba nušokdavo apie metrą ar net daugiau tolyn, ko turbūt nelabai gebėtų įveikti įprastos, ežerų pakrantėse gyvenančios, žaliosios varlės.
Žaisdami mes sutelkiame savo proto galią į konkrečią užduotį, tad galime veikti puikiau ir labiliau, nei įprastoje kasdienybėje. Tuo metu pamirštame rūpesčius ir nuo jų atsiribojame, - protas visa tai atmeta, kaip tuo metu neaktualią, be pagrindo reikalaujančią dėmesio, problemą. Esamos problemos ir jų sprendimas paliekamos tam laikui, kai būsime laisvi, kai galėsime savo dėmesį skirti būtent joms.
Neseniai per televizorių mačiau laidą apie sutelktą protą arba sutelktą sąmonę, kurią žmonės, jei tik norėtų ir stengtųsi, galėtų pasiekti. Manau, žaisdami mes jau šią būseną pasiekiame, žinoma vertėtų įvertinti tokio sutelktumo į apsijungusią sąmonę lygmenis ir iš to atsirandančias, kylančius proto bei sąmonės veikimo pokyčius. Žaisdami mes apsijungiame į puikią kartu veikiančią komandą, kuri randa efektyvesnius ir įdomesnius sprendimus, nei kiekvienas individas gebėtų generuoti atskirai.
Tokia būsena gali būti pasiekiama ir darbo komandoje, kuomet visi esamos komandos nariai savo dėmesį skiria vienai problemai ar užduočiai, veikia vienu metu ir realiu laiku dalijasi savo pastebėjimais, patirtimis ir kylančiomis idėjomis.
O mes, Korona viruso, ekonominės krizės ir besikeičiančių visuomenės santykių bei socialinių ryšių tarp individų naikinimo akistatoje, žaidžiame informacinius žaidimus, į kuriuos esame įtraukiame skirtingų tikslų siekiančių struktūrų ar jas palaikančių žmonių grupių.
Ar jums patinka tokie žaidimai? Kiek giliai veliatės į žaidimą, atiduodami savo sąmonės ir proto (sutelktumo) galią bendram tikslui? Be abejo, jeigu įsitraukiate, prieš žaidimo pradžią, turite būti pasirinkę pusę, kurios nuomonę ar teiginius palaikote, kurią ginate ir saugote nuo kritikos.
Kiekvienas užsiėmimas, nekenkiantis kitiems visuomenės nariams, aplinkai ar gerbūviui bei verčiantis tobulėti yra geras. Įdomiausia, jog tik nežaidžiantys ir neturintys išankstinio pasirinkimo ar pritarimo kažkuriai interesų grupei asmenys, geba matyti ir suvokti visumą, nes jų protas nėra sutelktas, o sąmonė nėra tuo metu bent dalinai atiduota (priklausanti) tos grupės interesams. Tad tie nekovojantys, neginantys nei vienos pusės, tačiau stebintys ir besistengiantys suvokti daugiau nei viena ar kita pusė deklaruoja ir stengiasi parodyti, yra tikrieji žaidėjai. Laimi tas, kas nežaidžia, o valdo patį žaidimą...
Dabar, kad smegenys truputį atvėstų nuo čia pateiktų išvedžiojimų, eikime pažaisti ko nors gero ir gražaus: gal surenkime, dviejų kaimyninių šeimų su vaikais, popierinių varlyčių komandinį mūšį? Gal kitokių gyvių ar ateivių, monstrų ar lėktuvų kovas. Tegul bus įdomu, patirkime sutelkto savo šeimos narių (arba artimų draugų) proto bei sąmonės pojūčius ir jei tai patiks, sudėtingesniais užsiėmimais judėsime link brandesnių sumanymų įgyvendinimo...
aut. Elė Soul - Psichoinformaciologė, rašytoja